Tikiu Jėzumi Kristumi,
tuo pačiu vakar, šiandien ir per amžius.
Tikiu, kad jis atėjo ne kaip milžinas užkariautojas,
bet kaip trapus Mesijas,
nuolankiųjų tarnas,
sulaužytųjų gydytojas,
Avinėlis, kuris buvo nužudytas.
Tikiu, kad jo galia slypi silpnume,
jo didybė apsireiškia nuolankume,
jo karalystė priklauso mažutėliams,
o jo sostas yra Kryžius.
Pripažįstu, kad daugelis dėl jo suklumpa,
laukdami kito,
gėdijantis jo romumo,
įžeidinėjamas jo skurdo.
Neieškosiu kito.
Tikiu, kad jis vėl ateis –
tas pats Jėzus, tas pats trapus Mesijas –
ir jis atpažins kaip savuosius
tuos, kurie jį dabar atpažįsta
alkanuose, ištroškusiuose, svetimuose, ligoniuose ir kaliniuose.
Todėl aš seksiu juo,
tarnausiu mažiausiems,
apkabinsiu gailestingumą,
gerbsiu silpnumą,
kol pamatysiu jį akis į akį.
Amen.