Viešpatie Jėzau Kristau,
Tu esi tas pats vakar, šiandien ir per amžius.
Tu atėjai kartą švelnumu, gydei palaužtuosius,
pakelei vargšus ir nešei kryžių silpnume.
Ir Tu vėl ateisi – vis dar tas Avinėlis, kuris buvo nužudytas.
Atleisk mums, Viešpatie,
kai laukiame kito,
kai svajojame apie Mesiją, apsirengusį galia, kaip pasaulis laiko galią,
kai gėdijamės Tavo mažumo,
kai suklumpame dėl Tavo nuolankumo.
Atverk mūsų akis, Viešpatie,
kad galėtume atpažinti Tave dabar
mažiausiai, nuolankiuosiuose, nepastebėtuose.
Išmokyk mus priimti Tavo mažumo karalystę,
tarnauti, o ne valdyti,
rodyti gailestingumą, o ne reikalauti keršto.
Paruošk mus, Viešpatie,
kad, kai vėl ateisi,
rastum mus pasiruošusius –
nešaukiančius „Viešpatie, Viešpatie“ savo lūpomis,
bet gyvenančius Tavo gailestingumu savo gyvenimais.
Palaiminti esame, jei nesame Tavo įžeisti.
Palaiminti esame, jei priimame Tave tokį, koks esi iš tikrųjų –
gležnąjį Mesiją,
kenčiantį tarną,
nužudytą Avinėlį,
ir vis dėlto visų Viešpatį.
Amen.