Hell

Kodėl teisieji yra išbandomi

Vienas iš labiausiai religijoje iškylančių klausimų yra tai, kodėl teisieji dažnai atrodo kenčiantys labiausiai.

Akivaizdus atsakymas daugeliui atrodo savaime suprantamas: taip yra todėl, kad darydami gera, jie natūraliai pateko į Šėtono, kuris vėliau ir sukėlė kančią, radarą.

Vis dėlto Šventajame Rašte ne kartą pateikiama kitokia įvykių seka.

Šis skirtumas yra subtilus, panašiai kaip fiziologinis faktas, kurį lengva suprasti neteisingai.

Pragaras kaip savarankiškai pasirinktas išsiskyrimas: Dievo teismo persvarstymas

Vyraujantis pragaro supratimas dažniausiai pateikiamas labai griežtai: Dievas teisia žmones, pasmerkia juos ir prieš jų valią siunčia į amžiną bausmę. Šiame paveiksle pragaras funkcionuoja kaip savotiškas dieviškasis kalėjimas, kuriame pasmerktieji yra priverstinai uždaryti amžinai. Šis vaizdinys primena žemiškus teismus. Teisėjas skelbia nuosprendį, pareigūnai suima nusikaltėlį, o nusikaltėlis nuteisiamas į bausmę.

Beždžionės letena, žmogiškoji trintis ir savarankiškumo beprasmybė

Žmonės visada norėjo tikėti, kad prasmė gali tiesiogiai paveikti realybę. Instinktyviai jaučiame, kad mūsų norai, žodžiai, požiūris ar vidinės būsenos kažkaip turi paveikti objektyvius mus supančius įvykius. Kai po pasigyrimo, prakeiksmo ar neapgalvoto troškimo nutinka kažkas tragiško, mes iš karto susiejame abu. Įsivaizduojame, kad patį įvykį moraliai suformavo tai, kas buvo prieš jį. Vis dėlto šis instinktas, kad ir koks galingas jis būtų, remiasi gilia painiava.

Nuo vargo iki šviesos

Mylimieji, pažvelkime į mūsų pasaulį – pavargusį, besistengiantį, be galo sukantį savo darbo voratinklį – ir atpažinkime senovinį modelį, kuris įkalina sielą. Trūkumas ir vargas yra dvyniai. Kur pasirodo vienas, ten pasirodo ir kitas. Kartu jie sukuria pragaro grotas.

Graikų kalboje skótos reiškia tamsą – šviesos nebuvimą, apšvietimo trūkumą. Toje pačioje kalboje ponērós, „blogis“, yra kilęs iš pónos, „vargas“ ir „naštos“. Žinia negalėtų būti aiškesnė: gyventi atskirai nuo dieviškosios šviesos reiškia įžengti į begalinio darbo gyvenimą.

Skurdas ir vargas sudaro pragarą

Skurdas ir triūsas - pragaro esmė

Pragaras pirmiausia yra ne baudos vieta, o skurdo būvis - egzistencija, kurią apibrėžia trūkumas.
Skurdas reiškia atsiskyrimą nuo gausos, nuo natūralaus dieviškojo dosnumo pertekliaus. Ten, kur yra nepriteklius, yra tamsuma - nes tai, kas lengvai gaunama pertekliuje, turi būti skausmingai gaminama atsijungus nuo šaltinio.

Hell