1. PRIEŠTARAVIMAS:
„Jei žemiškasis gyvenimas neturi vidinės prasmės, tai kodėl Dievui rūpėtų, ką mes čia veikiame?“
ATSAKYMAS:
Dievui rūpi, nes veiksmai išreiškia širdį, o ne todėl, kad veiksmai sukuria amžiną nuopelną.
Žemė formuoja patirtį, o ne tapatybę. Tapatybė kyla iš Dievo, o ne iš žemiškų rezultatų.
2. PRIEŠTARAVIMAS:
„Bet Jėzus moko, kad mūsų amžinas likimas priklauso nuo to, ką darome!“
ATSAKYMAS:
Jėzaus pavyzdžiai prieštarauja nuopelnų uždirbimui:
- Visi darbuotojai gauna tą patį atlyginimą.
- Vagis akimirksniu patenka į rojų.
- Sūnus paklydėlis yra visiškai atkurtas be atlygio.
Esmė yra malonė, o ne kaupiamieji nuopelnai.
3. PRIEŠTARAVIMAS:
„Bet argi dvasinis augimas nėra realus ir svarbus?“
ATSAKYMAS:
Ne linijine, vystymosi, žemiška prasme.
Mokiniai „neišaugo“ į drąsą ar įžvalgą – jie palūžo nukryžiavimo metu.
Tikrasis virsmas ateina iš Dvasios, o ne iš žemiško savęs tobulinimo.
4. PRIEŠTARAVIMAS:
„Jei dangus gausus, ar tai neištrins teisingumo? Ar teisieji neturėtų būti labiau apdovanoti?“
ATSAKYMAS:
Teisingumui gausoje nereikia hierarchijos.
Niekas nenuvertėja, kai visi gauna vienodai.
Dievo teisingumas atkuria – jis neskirsto.
5. PRIEŠTARAVIMAS:
„Kas be pragaro sustabdo žmones nuo nuodėmės?“
ATSAKYMAS:
Baimė niekada nesukuria šventumo – ji sukuria fariziejus.
Jėzus motyvuoja meile, laisve ir džiaugsmu, o ne siaubu.
Pragaras yra savęs sukelta beprasmio savisaugos trintis, kai vargstama stokos sąlygomis, užuot pasidavus dieviškai gausai. Tikrai ne Dievo kankinimų kamera.
6. PRIEŠTARAVIMAS:
„Bet žemiškas gyvenimas turi ką nors reikšti – kodėl gi kitaip mes čia esame?“
ATSAKYMAS:
Esame čia dėl patirties, o ne dėl prasmės.
Patirtis formuoja nuolankumą, priklausomybę, dėkingumą – nė vienas iš jų nereikalauja metafizinės reikšmės.
Prasmė slypi Danguje; tikslas slypi gyvenime.
7. PRIEŠTARAVIMAS:
„Tai skamba kaip nihilizmas!“
ATSAKYMAS:
Nihilizmas neigia vertę.
Šis modelis neigia klaidingą prasmę, kad galėtume priimti tikrąjį džiaugsmą.
Laisvė nuo prasmės leidžia švęsti, o ne nevilti.
8. PRIEŠTARAVIMAS:
„O kaip dėl atlygių Danguje? Argi Biblija nemoko apie didesnę ir mažesnę šlovę?“
ATSAKYMAS:
Kiekvienas Jėzaus apibūdinamas „atlygis“ yra dovana, o ne rangas.
Jis nuolat sulygina hierarchiją:
„Mažiausias bus didžiausias.“
„Vaikai rodo kelią.“
„Kas nusižemina, tas išaukštinamas.“
Gausa panaikina konkurenciją.
9. PRIEŠTARAVIMAS:
„Dangaus ir pragaro dualizmas yra tiesiog tai, ko Bažnyčia visada mokė.“
ATSAKYMAS:
Istorinė tradicija nėra vienoda.
Origenas, Grigalius Nysietis, Izaokas Siras ir daugelis kitų atmetė baudžiamąjį dualizmą.
Pats Jėzus nuolat kenkia nuopelnais pagrįstam išgelbėjimui ir amžinam atmetimui.
10. PRIEŠTARAVIMAS:
„Be prasmės gyvenimas tampa be krypties.“
ATSAKYMAS:
Tikslas suteikia kryptį, o ne prasmę.
Mes dirbame, mylime, atleidžiame ir tarnaujame, nes šie veiksmai atspindi Dievą, o ne todėl, kad jie kaupia kosminius taškus.
11. PRIEŠTARAVIMAS:
„Ar Paulius nekalba apie „bėgimą lenktynėse“?“
ATSAKYMAS:
Taip, bet „prizas“ yra pats Kristus, o ne rangas, o ne pranašumas.
Paulius perspėja apie puikybę, o ne skatina dvasinę lyderių lentelę.
12. PRIEŠTARAVIMAS:
„Kodėl Dievas duotų mums gyvenimą, jei jis nenulemia amžinojo likimo?“
ATSAKYMAS:
Nes žemiška patirtis moko priklausomybės, empatijos, trapumo ir ilgesio – nė vienas iš šių dalykų nereikalauja meritokratinio pomirtinio gyvenimo, kad būtų prasmingas.
13. PRIEŠTARAVIMAS:
„Dangus privalo turėti hierarchiją; kitaip viskas yra tas pats!“
ATSAKYMAS:
Tik trūkumas sukuria hierarchiją.
Dangus yra begalinė gausa.
Kiekvienas gali būti „arčiausiai“ Dievo, nes artumas nėra erdvinis ir neribotas.
14. PRIEŠTARAVIMAS:
„Bet Jėzus perspėja dėl teismo, ugnies ir atsiskyrimo!“
ATSAKYMAS:
Taip – ir tie įspėjimai nukreipti į pasididžiavimą, pranašumą ir savęs išaukštinimą.
Ugnis, apie kurią kalba Jėzus, apvalo ir atskleidžia, o ne amžiną sadizmą.
Teismas panaikina iliuzijas; jis nekankina amžinai, nebent žmogus pasirenka joje pasilikti.
15. PRIEŠTARAVIMAS:
„Jūsų požiūris įleidžia visus į Dangų – tai skamba neteisingai!“
ATSAKYMAS:
„Nesąžininga“ tik tuo atveju, jei Rojus įsivaizduojamas kaip retas.
Esant gausai, niekas nepralaimi dėl kito pelno.
Išskyrimas niekam nenaudingas, išskyrus sužeistus ego.
16. PRIEŠTARAVIMAS:
„Ar tai nepadaro Jėzaus moralinių mokymų neprivalomų?“
ATSAKYMAS:
Ne. Tai verčia juos laisvai priimti, o ne baimingai paklusti.
Jėzus nori, kad mokiniai būtų motyvuoti meilės, o ne baimės.
Tie, kurie laikosi ego, atmeta Rojų atmesdami gausą.
17. PRIEŠTARAVIMAS:
„Tai kas tada yra pragaras?“
ATSAKYMAS:
Pragaras yra vidinė kančia, kai bandoma į begalinės gausos akivaizdą įnešti trūkumą, hierarchiją ir ego.
Tai yra savęs sukurtas pasipriešinimas dosniai Dievo realybei, o ne išorinė kančia.
18. PRIEŠTARAVIMAS:
„Jūsų modelis pašalina atsakomybę.“
ATSAKYMAS:
Ne – jis nustato atsakomybę tiesoje, o ne baimėje. Žmogus, besilaikantis pranašumo ir stokos, negali mėgautis Dangumi ir pirmiausia turi susidurti su savo iliuzijų žlugimu.