1. „Tai paneigia Kristaus dieviškumą.“
→ Priklausomybė neneigia dieviškumo; Evangelijos aiškiai sako, kad Sūnus nieko nedaro iš savęs (Jono 5:19).
2. „Stebuklai reikalauja dvasinio autoriteto, o ne vaikiškumo.“
→ Vaikas neturi autoriteto – tik imlumą; Jėzus aiškiai sako, kad Karalystė priklauso tokiems kaip šie.
3. „Koranas pažemina Jėzų sakydamas „Dievo leidimu“.“
→ Jonas sako tą patį, vartodamas kitus žodžius: „Aš nieko nedarau savo paties autoritetu.“
4. „Gyvybės kūrimas priklauso tik Dievui.“
→ Būtent – todėl reikalaujama leidimo; tarpininkaujantis kūrimas nereiškia savarankiškos galios.
5. „Kūdikių stebuklai yra legendiniai arba simboliniai.“
→ Taip pat ir kūdikystės pasakojimai Mato ir Luko evangelijose; simbolika vis dar moko teologijos, ir čia ji yra nedviprasmiška.
6. „Tai prieštarauja ortodoksinei kristologijai.“
→ Tai prieštarauja autonominei kristologijai, o ne Chalcedonui; kenozė reikalauja priklausomybės, o ne savęs pastangų.
7. „Vaikiškumas yra tik atspirties taškas, o ne tikslas.“
→ Jėzus niekada nesako „išaugkite iš to“; jis sako, kad jei netapsite kaip vaikai, negalėsite įeiti.
8. „Dvasinis augimas reiškia sustiprėti.“
→ Paulius sako priešingai: „Kai esu silpnas, tada esu stiprus.“
9. „Tai kenkia šventėjimui.“
→ Šventėjimas yra ne kaupimas, o atėmimas – mirtis pasitikėjimui savimi, o ne jo tobulinimas.
10. „Stebuklai įrodo unikalų Jėzaus statusą.“
→ Jie įrodo Dievo veikimą per radikalią priklausomybę; unikalumas slypi tobulame imlume, o ne autonomijoje.
11. „Dangus yra atlygis už teisumą.“
→ Jėzus jį vadina vaikų palikimu, o ne atlyginimu tiems, kurie pasiekia rezultatų.
12. „Pragaras kaip pasitikėjimas savimi yra spekuliatyvus.“
→ Šventajame Rašte pasmerkimas ne kartą apibrėžiamas kaip pasitikėjimas savimi ir Dievo karalystės atsisakymas.
13. „Tai tinka islamui, bet ne krikščionybei.“
→ Tai labiau atitinka Evangelijas nei šiuolaikinė krikščioniškoji savęs tobulinimo teologija.
14. „Tai atgraso nuo moralinių pastangų.“
→ Tai atgraso nuo moralinio savęs vertinimo, o ne nuo paklusnumo.
15. „Priklausomybė veda į pasyvumą.“
→ Vaikas nėra neaktyvus – tik nesavarankiškas; veiksmas kyla iš pasitikėjimo, o ne iš kontrolės.
16. „Jėzus auga išmintimi, todėl vaikiškumas blėsta.“
→ Išminties augimas nereiškia savarankiškumo augimo; priklausomybė gilėja, ji neišnyksta.
17. „Tai yra antibažnyčia arba antitradicija.“
→ Tai dera su kenoze, kryžiumi ir Dykumos tėvais, o ne su dvasiniu karjerizmu.
18. „Kodėl Dievas veiktų labiausiai, kai Jėzus yra silpniausias?“
→ Nes silpnumas panaikina konkurenciją su Dievu; tai yra nuoseklus biblinis modelis.
19. „Tai stebuklus suveda iki psichologijos.“
→ Ne – psichologija yra būtent tai, kas apeinama; dieviškasis veiksmas pakeičia žmogaus gebėjimus.
20. „Tai per daug radikalu, kad būtų tiesa.“
→ Taip buvo ir su nukryžiuotu Mesiju, ir su karalyste vaikams.