Pamokslas apie Mato 24:28
Broliai ir seserys,
Kai žmonės girdi Jėzų kalbant apie jo atėjimą, daugelis įsivaizduoja kažką bauginančio ir įspūdingo: dangus prasiveria, iš viršaus trenkia žaibas, staigus smūgis, akimirksniu užvaldo pasaulį. Tai dramatiška. Tai galinga. Ir vis dėlto – Jėzus atėjo ne tam, kad lavintų mūsų vaizduotę baimėje, o tiesoje.
Šiandien noriu pakviesti jus dar kartą pažvelgti į Jėzaus vartojamą įvaizdį ir užduoti paprastą klausimą: kokia šviesa apreiškia Dievą?
1. Jėzus nežadėjo šoko – jis pažadėjo aiškumą
Jėzus sako, kad jo atėjimas bus kaip žaibas, matomas iš rytų į vakarus. Dažnai manome, kad tai reiškia perkūniją iš debesų, bet Jėzus neapibūdina vertikalaus smūgio. Jis kalba apie kryptį – iš rytų į vakarus – visame pasaulyje.
Yra šviesa, kuri visada juda šia kryptimi.
Ne smarkiai.
Ne trumpai.
Bet stabiliai, kantriai, nenugalimai.
Tai saulėtekis.
Saulėtekis negąsdina pasaulio, kad pamatytų. Jis tiesiog padaro matymą neišvengiamą. Kai saulė teka, nieko nereikia skelbti. Nieko nereikia prievartauti. Tamsa nesiginčija. Šešėliai nesipriešina. Jie tiesiog išnyksta.
Štai į tokį apreiškimą mums nurodo Jėzus.
2. Dievo šviesa nėra trumpalaikė – ji išlieka
Perkūnas blyksteli ir dingsta.
Saulės šviesa lieka.
Perkūnas trenkia vienoje vietoje.
Saulės šviesa užpildo viską.
Perkūnas sukuria chaosą.
Saulės šviesa sukuria supratimą.
Jei Jėzus norėjo apibūdinti baimę, jis turėjo daug vaizdinių, iš kurių galėjo rinktis. Tačiau jis pasirinko šviesą – nes Dievas neapsireiškia tam, kad gąsdintų žmoniją, o tam, kad tiesa būtų matoma.
Žmogaus Sūnaus atėjimas nėra trumpalaikis reginys. Tai yra apie pasaulį, kuriame niekas netiesa negali slėptis.
3. Tikrasis Mesijas vaikšto atvirai
Štai ką mes dažnai pamirštame: netikri mesijai slepiasi.
Jie slapta renka pasekėjus.
Jie šnabžda planus atokiose vietose.
Jie ruošiasi smurtui, nes nuo jo priklauso.
Tačiau Jėzus Kristus niekada to nedarė.
Jis atvirai vaikščiojo po kaimus ir miestus.
Jis mokė viešose vietose.
Jis kalbėjo aiškiai – net kai tai jam kainavo viską.
Kodėl jis galėjo tai padaryti?
Nes jis nebuvo grėsmė tokia, kaip pasaulis supranta grėsmę.
Jis nenešiojo ginklų.
Jis nebūrė armijų.
Jis neplanavo maišto.
Jo galia nebuvo jėga – tai buvo tiesa.
Saulės šviesa priklauso tokiam Mesijui. Ji nesislepia. Ji nerengia sąmokslo. Ji nesirenka slaptų vietų. Ji šviečia visur, visiems, be baimės.
4. Kartą Jo nepasigedome – dėl tos pačios priežasties
Jėzus jau kartą atėjo į pasaulį, ir daugelis Jo neatpažino – net kai Jis stovėjo tiesiai priešais juos.
Kodėl?
Nes jie tikėjosi kario.
Jie tikėjosi dominavimo.
Jie tikėjosi Mesijo, kuris ateis iš viršaus su didžiule jėga.
Vietoj to Dievas atsiuntė ką nors, kas eis šalia jų.
Pavojus tas, kad mes kartojame tą pačią klaidą – vis dar laukiame šoko ir reginio, o Dievas veikia per atvirumą, nuolankumą ir šviesą.
Saulėtekis neatrodo įspūdingas tiems, kurie laukia sprogimų.
Bet jis viską pakeičia.
5. Ką tai reiškia mums
Jei Kristus ateina kaip saulės šviesa, tai Jo buvimas nėra susijęs su slaptumu ar baime. Tai susiję su demaskavimu – pradedant nuo mūsų.
Šviesa atskleidžia, kas tikra.
Šviesa pašalina pasiteisinimus.
Šviesa nepalieka vietos slėpimui.
Ir todėl ji gali jaustis nejaukiai.
Bet todėl ji taip pat gera.
Nes Dievo karalystė nežengia į priekį smurtu ar prievarta, bet per aiškumą, gailestingumą ir matomą tiesą.
Išvada
Jėzus nekrenta iš dangaus kaip perkūnas.
Jis pakyla virš pasaulio kaip aušra.
Ne tam, kad priverstų žmoniją paklusti, bet tam, kad apšviestų žmoniją ir ją atpažintų.
Klausimas ne tas, ar šviesa ateis.
Klausimas tas, ar esame pasirengę gyventi atviroje vietoje, kai ji ateis.
Tegul išmokstame atpažinti Mesiją ne iš šoko, o iš dienos šviesos.
Ne iš baimės, o iš tiesos.
Ne iš jėgos, o iš meilės.
Amen.