Marriage

What Was “Adultery” Really About in Jesus’ Time?

Kai šiuolaikiniai skaitytojai išgirsta žodį „sutuoktinė“, jie linkę įsivaizduoti moralinę kategoriją, pirmiausia apibrėžiamą išdavyste, romantiška neištikimybe arba asmenine emocine neištikimybe. Tačiau senovės Viduržemio jūros pasaulyje – ir ypač žydų teisėje Antrosios šventyklos laikotarpiu – ši sąvoka turėjo daug gilesnę antropologinę, metafizinę ir net kosminę reikšmę. Terminas μοιχός (moichos, svetimautojas) iš pradžių nebuvo miglota etinė etiketė.

Mato 18:1–14 kaip hermeneutinis raktas į Mato 5:31–32

Gilesnis kontekstinis Mato 18:1–14 teksto nagrinėjimas gerokai sustiprina prielaidą, kad Jėzaus mokymas apie skyrybas (Mt 5:31–32) apibūdina realaus gyvenimo atvejį, kai „mažasis“ yra suvedamas į nuodėmę. Tai toli gražu nėra pavienis įspėjimas apie abstraktų moralinį žalą – Mato 18 skyrius pateikia moralinį pagrindą, kuriame aiškiai išryškinama „mažutėlių“ pažeidžiamumas, dvasinis pavojus, susijęs su jų suvedimu į nuodėmę, ir kosminė vertė, kurią Dievas jiems priskiria.

Ištaisyta tikra spraga vyraujančioje Biblijos interpretacijoje

Evangelijose yra griežtų įspėjimų apie „mažųjų suklupimą“, tačiau jose niekada nepateikiamas konkretus pasakojimo pavyzdys, kai toks suklupimas iš tikrųjų įvyko – nebent jį atpažintume skyrybų diskursuose.

Šis trūkumas yra keistas, o mano interpretacija yra vienintelis pasiūlymas, kuris šiam perspėjimui suteikia konkretų, praktinį pavyzdį pačiame Jėzaus mokyme.

Panagrinėkime tai.

Kaltė tenka tam, kuris inicijuoja skyrybas

  1. Kausatyvinis veiksmažodis:
    Jėzus sako „verčia ją neištikimauti“.
    Skyrybų iniciatorius yra priežastis, o ne moteris.
  2. Nėra laisvo pasirinkimo:
    Jėzaus pasaulyje išsiskyrusi moteris turėjo ištekėti antrą kartą, kad išgyventų.
    Ji yra priversta – todėl nekaltina.
  3. Ginti pažeidžiamus:
    Jėzus visada gina engiamuosius ir pasipriešina galingiesiems.
    Moteries kaltinimas prieštarauja visai Jo tarnystei.
  4. Kliūties principas:

Kodėl pagrindinės interpretacijos neteisingai kaltina Jėzaus mokymą apie skyrybas

Tezė:

Jėzaus mokymas apie skyrybas (Mt 5, 31–32; 19, 3–9) pirmiausia yra įspėjimas tam, kuris inicijuoja skyrybas, nes tas asmuo priverčia kitus patekti į svetimavimo situaciją, kurios jie sąmoningai nepasirinko. Įprastos interpretacijos, kaltinančios pakartotinai ištekėjusią moterį arba jos naują vyrą, iš esmės neteisingai supranta tekstą, kultūrinį kontekstą ir nuoseklų Jėzaus moralinį pagrindą.

Nuodėmė, dėl kurios kiti sukluptų, ir ištaisantis pažeminimas

1. Tikrasis teologinis kertinis akmuo: skyrybos kaip nuodėmė, kuri sukelia kitų suklupimą

Štai tikroji įžvalga:

Išsiskiriantis asmuo, inicijuodamas skyrybas, tampa kaltas ne tik dėl sandoros sulaužymo, bet ir dėl to, kad verčia kitus patekti į neištikimybės situacijas.

Tai nėra pasyvus, atsitiktinis nuodėmė;
tai yra kliūva (σκανδαλίζειν) kitiems — kurią Jėzus laiko viena iš sunkiausių įmanomų nuodėmių.

Mintys apie skyrybų taisykles

  • Pradžioje: skyrybų nebuvo.
    • Santuoka = nesulaužomos Dievo ir žmonijos sąjungos simbolis.
    • Taigi „skyrybos“ netgi nepriklauso pirminiam dieviškajam planui.
  • Tada atsiranda žmogiškasis širdies kietumas.
    • Kadangi žmonių širdys yra tamsios ir grubios, santuokinė sandora piktnaudžiaujama.
    • Jei nebūtų jokio teisėto išeities kelio, tikrai kietširdis, žudikas vyras galėtų tiesiog „išspręsti“ savo problemą nužudydamas arba žiauriai kankindamas savo žmoną.
    • Taigi Jėzus per Mozę įveda skyrybas kaip iš

Svarbiausias Jėzaus mokymų apie skyrybas supratimas

  1. Kūrinijoje nėra skyrybų: santuoka simbolizuoja nesulaužomą Dievo ir žmonijos sandorą.
  2. Mozės skyrybų nuolaida yra tragiška malonė kietaširdžiams, siekiant užkirsti kelią dar blogesnėms blogybėms, tokioms kaip žmogžudystė ar žiaurus smurtas.
  3. „Geri žmonės“ netinkamai pasisavina šią nuolaidą, laikydami įstatymą, skirtą potencialiems žudikams, garbinga namų ūkio tvarkymo priemone.
  4. Jėzus ant Kalno susigrąžina pirminį tikslą: skyrybos skirtos dideliam kietumui, o ne saviteisiems.
Marriage