Jei prie Jėzaus kapo buvo sargybiniai, kaip Jėzus galėjo juos aplenkti, jei buvo prikeltas?

Labai paprasta: jis jų neaplenkė, nes Jo nebebuvo kape. Skamba keistai? Na, panagrinėkime tai. Evangelijos pasižymi tuo, kad pateikiamos skirtingos versijos (kiek Marijų? kiek angelų? ir pan.), bet kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai dar labiau sustiprina mano mintį. Keturių Evangelijų pasakojimai akivaizdžiai skiriasi ir prieštarauja viena kitai dėl smulkmenų, tačiau jas vienija pagrindinis faktas: Jėzaus Kristaus nebuvo kape. Taigi, pradėkime.

1. Morkaus evangelija

Ji pateikia glausčiausią ataskaitą, todėl pradedame nuo čia, nors sargybiniai ir neminimi. Bet jei jie ten būtų buvę, Jėzus akivaizdžiai nebūtų jų aplenkęs, nes jis nebuvo kape nuo pat prisikėlimo akimirkos, kaip teigiama toliau:

a) Moterys atėjo labai anksti, saulėtekio metu (prašome perskaityti originalų graikų kalbos vertimą, o ne bedievišką NIV vertimą ar panašiai). Jei taip, prisikėlimas turėjo įvykti vos kelios akimirkos prieš moterų atvykimą, todėl Jėzus tiesiog neturėjo pakankamai laiko palikti kapo jų nepastebėtas.

b) Angelas jau buvo pajudinęs labai didelį akmenį, kad kapas būtų matomas išoriniam pasauliui, o ne tam, kad Jėzus pabėgtų. Antraip kokia prasmė angelui ten užsibūti? Jei kūnas buvo pavogtas, kyla tas pats klausimas.

c) Labai keista, bet aplinkybėse, kai jau akivaizdu, kad Jėzaus ten nėra, angelas vis tiek rodo vietą, kur buvo padėtas Jėzaus kūnas. Kodėl? Galbūt todėl jie atkreipė dėmesį į tai, kas ten buvo palikta (paliktos laidojimo drobulės tvarkingai), ir tai taps kur kas aiškiau, kai skaitysime Jono evangeliją.

d) Pasak angelo, Jėzaus čia nėra dėl paties prisikėlimo, o ne dėl to, kad kažkas jį išsivežė ar kad jis pats paliko tą vietą. Angelas iš esmės sako: nėra prisikėlimo – kūnas čia, yra prisikėlimas – kūno čia nebėra. Kitaip tariant, kūnas dingo.

d) Angelas joms praneša, kad Jėzus keliauja į Galilėją. Tai netiesioginis požymis, kad jis pradėjo savo kelionę iš kitos vietos nei ši, jei jos jo nesutiko. (Beje, tai, kad Jėzus turėjo tikslą vykti į Galilėją nepanaikina galimybės, kad jis būtų panorėjęs paeiti į šoną ir trumpam aplankyti savo paties kapą).

Šios Evangelijos paskutinės eilutės turi didelį autentiškumo klausimą. Tačiau net jei jos būtų autentiškos, esmė nepakinta. Mes skaitome, kad tą pačią dieną Jėzus pirmą kartą pasirodė Marijai Magdalietei. Tai nebūtų buvę įmanoma, jei Jėzus paliko kapą anksčiau nei atvyko moterys, nes kaip jie tada susitiktų, nebent Marija būtų maratono bėgikė ir galėtų jį pasivyti, kol jis ėjo tolyn. Natūraliau būtų tikėtis, kad Jėzus iškeliavo iš kitos vietos, ir labai tikėtina, kad jų keliai susikirs, kai ji grįš po kapo aplankymo, o Jėzus bus pakeliui iš Getsemanės sodo.

2. Mato evangelija.

a) Tekstas yra aiškus: žemės drebėjimas ir angelo paasirodymas privertė sargybinius „drebėti ir tapti kaip mirusiais“. Jei Jėzus būtų išėjęs iš kapo, tai būtų daug baisiau nei angelas. Tyla apie Jėzaus išėjimą yra stiprus netiesioginis įrodymas, kad Jo jau kape nebebuvo prieš nuverčiant akmenį. Kai sargybiniai praneša kunigams, jie nesako: „Mes matėme Jėzų gyvą“. Jie praneša, kad akmuo nuristas, o kapas tuščias. Jų gėda akivaizdi, nes jie nesugebėjo įvykdyti savo užduoties – be kovos akmuo buvo pajudintas, o kūnas apskritai dingo. Kunigų pasiūlyta priedangos istorija („sakykit, kad miegojot, o mokiniai jį pavogė“) būtų prasminga tik tuo atveju, jei sargybiniai nebūtų teigę matę Jėzų. Kitaip, jei Jėzus gyvas vaikšto kažkur aplink, ši priedangos istorija taptų kunigams apsikvailinimu - koks dar kūno pavogimas, jei tas kūnas pats vaikšto gyvas ir sveikas!? O ir sargybiniai būtų pirštą prie smilkinio pasukioję girdėdami kunigų priedangos istoriją. Bet sargybiniai JĖzasu nematė išeinančio, todėl priedangos istorija legitimi. 

b) Šioje evangelijoje faktas, kad Jėzus sutiko moteris joms grįžtant iš kapo, yra autentiškas, ir visa, ką sakiau anksčiau nagrinėdamas Morkaus evangeliją, tinka šiam faktui: tai nebūtų buvę įmanoma, jei Jėzus būtų palikęs kapą anksčiau nei atvyko moterys, nes kaip jų keliai tada būtų susikirtę? Jis būtų buvęs gerokai priekyje jų bet kuriuo metu.

3. Luko evangelija

Sargybiniai čia neminimi. Vyrai švytinčiais drabužiais (vėl angelai?) klausia moterų, o gal net bara jas, kodėl jos ieško gyvųjų tarp mirusiųjų. Tai rodo, kad prisikėlęs gyvas Jėzus negalėjo būti kape nė sekundės daliai. Nuo pat prisikėlimo akimirkos jis buvo kitur. Ir moterys turėjo tai žinoti ir nadaryti kvailystės eiti čia iš taip toli. Jei Jėzus būtų prisikėlęs kape ir bent akimirką ten pasilikęs, jų atėjimas nebūtų laikomas beprasmiu, nes susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi būtų gera priežastis jiems toliau eiti. Dabar angelai aiškiai rodo, kad nebuvo nė menkiausios priežasties čia atvykti nes Jėzaus čia neimanoma buvo sutikti po prisikėlimo. Tai kam tuščiai švaistyti laiką? 

4. Jono evangelija.

Ši yra geriausia. Skaitome, kad Marija Magdalietė, neradusi kape kūno, spėjo nubėgti pas mokinius ir vėl sugrįžti, ir tik tada ji sutinka Jėzų. Dar svarbiau, kad Jėzus nebuvo viduje (ten buvo angelai), bet kreipėsi į ją iš išorės, ko, ji žvilgsnį likė nukreipus į kapo vidų. Jai netgi teko pasisukti 180 laipsnių kampu, kad jį pamatytų. Galime manyti, kad jis ką tik atvyko ten iš kažkur kitur.

Ir dar vienas svarbus įrodymas yra tai, kad mokiniai rado laidotuvių drobulę ir galvos apdangalą tvarkingai padėtus savo vietose. Akivaizdu, kad Jėzus nebuvo prisikėlęs kape, nes kitaip jis būtų palikęs netvarkingai išmėtytų drobulių ir audinių krūvą. Nebent manytume, kad pagrindinis jo rūpestis buvo sutvarkyti vietą, tada kažkur laikinai nubėgti (kol mokiniai apžiūrėjo vietą) ir grįžti tik tada, kai mokinių jau nebebuvo, bet Marija jau buvo ten atėjusi antrą kartą. Aš tuo netikiu!

Taigi, galite tikėti Evangelijomis arba ne, bet jei jomis tikite, tuomet būkite ištikimi sau ir pripažinkite, kad Jėzaus Kristaus nebuvo kape nuo pat prisikėlimo akimirkos. Štai kodėl jis nepraėjo pro sargybinius. Galiausiai, nesvarbu, ar sargybiniai buvo, ar ne, svarbiausia, kad Jėzus Kristus prisikėlimo metu buvo fiziškai perkeltas į kitą vietą. Ta vieta yra Getsemanės sodas. Iš ten jis keliavo į Galilėją (pagal vieną versiją), iš ten ėjo aplankyti kapo (pagal kitą versiją), iš ten keliavo aplankyti mokinius.