Kaip istorikai paaiškina tuščią Jėzaus kapą ir praneštus prisikėlimo pasirodymus, jei jie nepripažįsta antgamtinio paaiškinimo?

Jie to iš tikrųjų nepaaiškina. Niekam to niekada nepavyko sėkmingai padaryti. Tiesą sakant, nėra jokio įmanomo paaiškinimo be antgamtinių argumentų. Būtų lengva tai nurašyti mitams, haliucinacijoms, pasakoms ir pan., bet giliai širdyje jie žino, kad šis bailus išradingumas yra klaidingas. Bet kuris sveiko proto ir sąmoningas istorikas mato, kaip visos šios detalės patvirtina įvykių savaime suprantamą logiką. Beveik neįmanoma priimti tai, kad kažkas sukūrė tokią istoriją iš vaizduotės. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti logišką detalių dermę kitaip atrodytų visiškame įvykių chaose. Išsigalvojantis pasakotojas natūraliai pasirinktų zombišką Jėzaus prisikėlimo-atgaivinimo kape istoriją. Aš taip sakau tik todėl, kad matau, kaip milijardai žmonių jau yra pasidavę šiai idėjai, nors istorijoje nėra nieko, kas ją patvirtintų. Jei buvo zombiškas prisikėlimas, kodėl laidojimo drobulės yra tvarkingai sulankstytos, o ne išmėtytos aplinkui? Kodėl mums reikia angelų, kad nuridentų akmenį nuo išorės? Kodėl sargybiniai matė angelus, bet nematė kur kas didesnio dalyko kambaryje, tai yra prisikėlusio Jėzaus, išeinančio iš kapo? Kodėl sargybiniai taip išsigando matydami angelus, bet ne atgyjusį mirusįjį? Kodėl sargybiniai praneša tik apie angelų ir tuščio kapo matymą? Kur tada dingo Jėzaus kūnas? Kodėl vyriausieji kunigai ir vyresnieji taip keistai reaguoja į šį pranešimą, kodėl reikia kurti išgalvotą sargybos aplaidumo istoriją, užuot sudrausminus tuos vargšus sargybinius, ar ne? Akivaizdu, kad šie kunigai ir vyresnieji, matyt, netikėjo, kad kažkas iš tikrųjų pavogė kūną sargybinių akivaizdoje, nei tikėjo kad zombis dabar klaidžioja kažkur viešumoje. Kodėl Marija Magdalietė turi nusisukti nuo kapo, kad kreiptųsi į Jėzų, atvykstantį iš priešingos pusės? Kodėl žmonės, kurie ką tik prieš tris dienas paskutini kartą matė Jėzų, jau nebegali jo atpažinti? Kodėl Jėzus net nekalba apie savo patirtį teismų, nukryžiavimo ir mirties metu? Kodėl Jėzus nerodo jokių traumos požymių? Kodėl akivaizdžiausias jo poreikis yra tiesiog pavalgyti? Ir ne, nėra jokių požymių, kad jis galėtų praeiti kiaurai sienas, nors milijardai žmonių norėtų tokio istorijos posūkio ir jau jį priima. Taip nebuvo tiesiog todėl, kad jei jis galėtų praeiti kiaurai sienas, jis jas praeitų, bet žuvis jo skrandyje – ne. Logikos pritrūksta... Viskas logiška tačiau yra evangelijų pasakojimuose, nepaisant noro juos interpretuoti patraukliau. Netikite manimi? Taigi, mano iššūkis: surasti arba parašyti bet kokią alternatyvią istoriją apie prisikėlimą, kuri būtų tokia pat logiška kaip ši, kuri evangelijose atskleist. Bet kuris geras istorikas aiškiai mato, kad čia vaizduojamos aplinkybės gali būti keisčiausios, kokias tik galima įsivaizduoti, tačiau jos vis tiek tvarkingai susijungia į išsamią, savaime suprantamą istoriją. Akivaizdu, kad tai nėra išgalvota istorija, arba mums reikia genialaus pasakotojo. Bet kokia prasmė dirbtinai kurtį tokią keistą istoriją, kuri prieštarauja bet kokiems natūraliems auditorijos lūkesčiams ir pritarimui iki tokio lygio, kad niekas į ją net nekreipia dėmesio ir iš karto ją pakeičia savo "teisingomis" interpretacijomis? Taigi 99,99 % tikinčių krikščionių palaikys zombių pavidalo prisikėlimo kape istoriją, kuri yra visiškai nepagrįsta pačiais šventojo teksto, už kurį jie galėtų paaukoti savo gyvybes, įrodymais. Tuo pačiu 99,99 % religinių oponentų palaikys pavogto kūno istoriją, kuri yra dar labiau beprotiška ir nepagrįsta. Todėl visi kiti nereligingi žmonės bailiai bėgs nuo to, nes, na, jie juk negali priimti antgamtinio paaiškinimo, kuris yra akivaizdžiausias ir vienintelis būdas tai paaiškinti.

Kas sukurtų istoriją, kurią žmonės akimirksniu ir natūraliai atmestų? Koks genijus taip pasielgtų? Koks genijus rašytų apie kūną, staiga dingstantį iš kapo be jokių pėdsakų,  ir drobules tvarkingai nukritusias dėl gravitacijos? Koks genijus pasakotojas rašytų apie Jėzų, ateinantį prie kapo iš priešingos pusės, o ne jį palikusį? Koks genijus sugalvotų nuolat teigti, kad niekas negalėjo atpažinti to paties Jėzaus, kurį jie matė nesuskaičiuojamą daugybę kartų ir paskutinį kartą matė vos prieš kelias dienas? Kodėl genijus pasakotojas turėtų būti pats apgailėtiniausias pasakotojas, kokį tik galima sugalvoti? Bet jei istorija nėra išgalvota, tai reiškia, kad istorikai negali paaiškinti šių įvykių. Ir jei taip, gėda istorikams, o ne istoriniams įvykiams. Nesvarbu, ar istorikai turi įdėti daugiau pastangų, ar turėti drąsos pripažinti, kad negali paaiškinti. Ir tai ne vienintelis įvykis, kurio istorikai negalėjo tinkamai paaiškinti, nors turėtų.