Second Coming

Ką reiškia Kristus atvyksta lengvai ir veikiai?

Daugelis krikščionių gyvena su mintimi, kad žmonija yra pasiruošusi Kristaus atėjimui. Žmonėms liepiama budėti, ruoštis ir laukti. Tačiau karta po kartos, Kristus, regis, neateina, ir tas pats klausimas grįžta: kodėl jis taip ilgai delsia?

Pavadinimas „Kristus atvyksta lengvai ir veikiai“ (Christ Arrives Readily) prasideda apverčiant šį klausimą.

O kas, jeigu Kristus nėra tas, kuris nepasiruošęs? O kas, jeigu jis jau pasiruošęs susitikimui ir laukia mūsų? O kas, jeigu tariamas vėlavimas slypi ne jo nenore atvykti, o mūsų sunkumuose suvokti, kiek arti jis jau yra?

Iš Rytų į Vakarus: kodėl Mesijas ateina kaip saulėtekis, o ne žaibas

Jėzaus žodžiai apie jo atėjimą, tarsi žaibą, matomą iš rytų į vakarus, ištisas kartas buvo skaitomi per vaizduotę, labiau formuojamą reginio nei turinio, labiau baimės nei tiesos. Dominuojantis vaizdas – vertikalus žaibas, trenkiantis iš dangaus ir akimirksniu užvaldantis pasaulį – gali atrodyti didingas, tačiau jis subtiliai iš naujo įveda dominavimo teologiją, kuri prieštarauja tiek Jėzaus vartojamai kalbai, tiek jo gyvenimo būdui.

Kai pasaulis dreba

Viešpaties perspėjimas apie karus, žemės drebėjimus ir badą niekada nebuvo teroro tvarkaraštis, o žmogaus būklės portretas.

Šie dalykai vyksta kiekvienu amžiumi, nes kiekvienas amžius gyvena ant apreiškimo ribos.

Pasaulis visada dreba, ir kiekviename drebulyje Kristus jau gali būti arti.

„Ženklai“ nėra Jo vėlavimo pavojaus signalai, o kvietimai pastebėti Jo buvimą drebėjimo viduryje – sąžinės drebėjimų, gailestingumo troškimo, baimės audrų.

Kiekvienas tikrumo žlugimas yra dar vienas Karalystės gimimo skausmas, kiekviena užuojautos akimirka – tylus atėjimas.

Vagis ir karalius per antrąjį atėjimą

Šventojo Rašto skaitinys:
„Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kuris stebi.“ – Apreiškimo 16:15
„Jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galia ir didžia šlove.“ – Mato 24:30

1. Vieno atėjimo du veidai

Broliai ir seserys,
Kristaus žodžiuose slypi paslaptis.

Viena vertus, Jis sako: „Aš ateinu kaip vagis naktį.“
Kita vertus, Jis pareiškia: „Žmogaus Sūnus ateis šlovėje dangaus debesyse.“

Kas tai?

Ar Jis ateis nematomas, ar visoms akims matant?

Ar Jis ateis tyliai, ar su trimitais ir ugnimi?

Kaip saulėtekis, o ne žaibas

Pamokslas apie Mato 24:28

Broliai ir seserys,

Kai žmonės girdi Jėzų kalbant apie jo atėjimą, daugelis įsivaizduoja kažką bauginančio ir įspūdingo: dangus prasiveria, iš viršaus trenkia žaibas, staigus smūgis, akimirksniu užvaldo pasaulį. Tai dramatiška. Tai galinga. Ir vis dėlto – Jėzus atėjo ne tam, kad lavintų mūsų vaizduotę baimėje, o tiesoje.

Šiandien noriu pakviesti jus dar kartą pažvelgti į Jėzaus vartojamą įvaizdį ir užduoti paprastą klausimą: kokia šviesa apreiškia Dievą?

Permastant Mato 24:28: horizontali šviesa, o ne vertikaliai besileidžiantis žaibas

Įprastas Mato 24 skaitymas, ypač su žaibais susiję vaizdiniai, suformavo dramatišką, bet giliai klaidingą Mesijo pasirodymo įsivaizdavimą. Daugelis mano, kad Jėzus aprašo vertikalų nusileidimą: žaibo žybsnį primenantį pasirodymą, krentantį iš dangaus į žemę, trumpalaikį, bet stulbinantį, akimirksniu atpažįstamą visos žmonijos. Nors išoriškai įspūdingas, šis aiškinimas tyliai įveda klaidingą galios teologiją, kuri prieštarauja tiek teksto kalbai, tiek paties Jėzaus Kristaus gyvenimo modeliui.

Netapkite maita maitvanagiams

Kai Jėzus sako: „Kur guli lavonas, ten renkasi grifai“, šiuolaikinei ausiai tai skamba keistai. Tai skamba niūriai, netgi žiauriai. Daugelis žmonių tai girdi kaip niūrią patarlę apie neišvengiamą mirtį arba kaip poetinį būdą pasakyti, kad blogi dalykai pritraukia blogus. Tačiau Jėzus čia nėra poetiškas ir neužmeta mįslės, kuria būtų galima žavėtis. Jis perspėja žmones aiškiausia kalba, kuria tik gali.

Jėzus nekalba apie paukščius. Jis kalba apie atsakomybę.

Kur galioja įstatymas, maitvanagiai neteisiami

Nuolatiniai skaitytojų sunkumai, su kuriais jie susiduria skaitydami sunkiausius Jėzaus posakius, kyla dėl iš esmės neteisingo Jėzaus tapatybės suvokimo kalbos atžvilgiu. Jis beveik visada traktuojamas kaip išminčius, kalbantis aforizmais, metaforomis ir įtaigiais moraliniais vaizdiniais, kai Evangelijose jis pirmiausia pristatomas kaip įstatymų leidėjas. Išmintingas mokytojas pateikia apmąstymus, skirtus paskatinti mąstyti; įstatymų leidėjas pateikia teiginius, kurie priskiria atsakomybę ir įtvirtina vertinimą.

Kur lavonas, ten renkasi maitvanagiai

Jėzus kaip Įstatymų Leidėjas, o ne Aforistas

Esminė pagrindinės krikščionybės klaida yra manyti, kad Jėzus kalba pirmiausia kaip išmintingas mokytojas, retkarčiais duodantis įsakymus. Evangelijos pateikia priešingybę: Jėzus kalba kaip įkūnytas įstatymas, skelbiantis sprendimus, kurie sudaro realybę. Štai kodėl Kalno pamokslas neinterpretuoja Toros, o pakeičia jos teisiamąjį centrą: „Bet aš jums sakau.“ Įstatymų Leidėjas nekalba aforizmais. Aforizmai skatina apmąstyti; įstatymas priskiria atsakomybę.

Jėzus Kristus kaip suverenus įstatymų leidėjas Mato 5:17

"Nemanykite, kad aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų; aš atėjau ne jų panaikinti, bet įvykdyti. (Mt 5, 17, ESV)

Mat 5, 17: dramblys, kurio niekas nepastebi

Dauguma aiškintojų - konservatyviųjų ar liberaliųjų - prie Mato 5, 17 eilutės prieina su labai menku klausimu:

"Ar Jėzus panaikino Įstatymą, ar ne?"

Second Coming