Miracles

Kodėl mane persekioji?

Ką iš tikrųjų reiškia „persekiojo mane“? Kodėl Saulius persekiojo Jėzų, kuris jau sėdėjo Dangaus soste? Tačiau akivaizdu, kad šis klausimas yra ne apie ko nors kito persekiojimą, o būtent Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus.

Apaštalų darbų 9 skyrius (ir pakartotas Apaštalų darbų 22 ir 26 skyriuose) buvo gerokai suniokotas „vyraujančio“ aiškinimo, kad Jėzus tik tapatina save su savo pasekėjais. Tai nėra klaidinga iš pirmo žvilgsnio, bet paviršutiniška. Panagrinėkime geresnę interpretaciją.

Kodėl kepalai paaiškina audrą: baimė, buvimas šalia ir nesupratimas

Morkaus evangelijoje epizodas apie Jėzų, vaikščiojantį Galilėjos ežeru, nėra pavienis stebuklas, skirtas parodyti antgamtinę galią. Morkus aiškiai susieja jį su minios pamaitinimu, pridėdamas neįprastą aiškinamąjį komentarą: „nes jie nesuprato apie duoną, nes jų širdys buvo užkietėjusios“ (Morkaus 6:52). Ši redaktoriaus pastaba verčia skaitytoją užduoti nepatogų klausimą: ką bendro turi su duonos nesupratimu ir siaubu dėl Jėzaus buvimo ant vandens?

Atsakymas slypi logikoje, kurios mokiniai niekada neatsisakė.

Demonai nenugalimi vieną kartą: pamirštas dvasinio valdymo principas

Viena iš labiausiai paplitusių populiariosios demonologijos prielaidų yra ta, kad egzorcizmas yra vienkartinis įvykis. Demonas išvaromas, problema išspręsta, o kenčiantis žmogus tampa visam laikui laisvas. Šis vaizdas patrauklus, nes siūlo aiškią pergalę. Įvyksta mūšis, priešas nugalėtas, ir istorija pasiekia savo pabaigą. Tačiau atidžiai išnagrinėjus Jėzaus žodžius, pradeda ryškėti kitoks vaizdas – toks, kuriame daug mažiau dėmesio skiriama dramatiškai konfrontacijai ir daug daugiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta po to.

Demonai yra nuolatinė aplinkos ir santykių problema

Kelias Evangelijų ištraukas lengviau paaiškinti, jei demonų veikla vertinama kaip nuolatinė aplinkos ir santykių problema, o ne kaip vienkartinė techninė problema, išspręsta vienu išvarymo aktu.

Panagrinėkime užuominas.

Pirma, yra Marija Magdalietė.

Mokytojo dilema ir apsėstas berniukas

Vienas iš labiausiai nepastebimų Mato evangelijos 17 ir Morkaus evangelijos 9 apsėsto berniuko pasakojimo aspektų yra ne pats stebuklas, o jį supanti atsakomybės struktūra. Ši ištrauka dažniausiai interpretuojama kaip tiesmuka pamoka apie mokinių tikėjimo stoką. Mokiniams nepavyko išvaryti demono, Jėzus sudraudė juos už silpną tikėjimą, o tada privačiai paaiškino, kad būtina melstis. Šis skaitinys yra įprastas, paprastas ir ne visiškai klaidingas. Vis dėlto jame lieka nemažai nepatogių istorijos detalių, į kurias verta atkreipti dėmesį atidžiau.

Mokytojas mūsų nesugėdino

Dulkės jau buvo pradėjusios kilti, kol supratau, kad situacija mums neįveikiama.

Iš pradžių tai atrodė kaip daugelis kitų atvejų. Paklaikęs tėvas. Kenčiantis vaikas. Įprastas veidų susibūrimas aplink kančią – pusiau smalsūs, pusiau išsigandę. Mes jau buvome matę ligas anksčiau. Mes meldėmės už luošus, guodėme gedinčius, netgi stebėjome, kaip Mokytojas grąžina žmones, kuriuos kiti jau buvo palikę. Kažkur kelyje pradėjau tikėti, kad galbūt ir mes pasikeitėme – kad galbūt kažkokia Jo valdžios dalis dabar guli ant mūsų tokiu būdu, kuriuo mes patys galime naudotis.

Petro neigimo permąstymas

Apaštalo Petro neigimas yra viena iš labiausiai atpažįstamų scenų Evangelijų pasakojimuose, tačiau ji taip pat yra viena iš prasčiausiai paaiškinamų. Vyraujanti interpretacija tai pateikia kaip moralinį žlugimą: mokinys, kuris kalbėjo pernelyg drąsiai, pervertino savo drąsą ir vėliau patyrė nesėkmę esant spaudimui. Nors ši interpretacija atrodo paviršutiniškai patraukli, ji neatlaiko atidžiau išnagrinėjus, kai pasakojimo detalės vertinamos rimtai ir palyginamos su realiu žmonių elgesiu.

Jėzaus neigimas iš naujo apmąstytas: kognityviniai sutrikimai, atminties praradimas ir Petro žodžių realybė

Apaštalo Petro išsižadėjimo Jėzaus scena yra vienas iš labiausiai analizuojamų Evangelijų momentų, tačiau ji dažnai aiškinama taip, kad neatlaiko nei teksto, nei realaus pasaulio analizės. Įprastas aiškinimas daro prielaidą, kad Petras sąmoningai, žinodamas ir strategiškai išsižadėjo Jėzaus iš baimės. Tačiau ši interpretacija žlunga atidžiau išnagrinėjus.

Nuosaklesnis ir realesnis paaiškinimas iškyla, kai rimtai vertiname du nepastebėtus faktus:

Kai prasmė susitinka su realybe: nukryžiavimo ir prisikėlimo permąstymas

Yra skirtumas tarp įvykių ir jų prasmės. Įvykiai pasaulyje klostosi pagal priežastis. Jie įvyksta taip, kaip ir turi įvykti. Tačiau prasmė nėra akivaizdi, integruota tuose įvykiuose. Prasmė priklauso kitam mūsų patirties matmeniui – matmeniui, kuriame mes suvokiame, interpretuojame ir kuriame gyvename.

Tikėjimas, kuris perkelia kalnus – perkėlimas paaiškintas taip, kad kiekvienas galėtų suprasti

Leiskite man paaiškinti Persikėlimo sąvoką kuo paprasčiau.

Kai Jėzus kalba apie garstyčios grūdo dydžio tikėjimą – tikėjimą, kuris gali kalnus perkelti, figmedį nudžiovinti ar medį jūroje pasodinti – Jis ne poetiškai perdeda. Jis rodo į kažką realaus. Klausimas ne tas, ar tokie dalykai gali įvykti, o kaip jie gali įvykti nesugriaunant realybės į chaosą.

Norėdami tai suprasti, turime pradėti labai paprastai.

Paveikslėlis, kurį gali suprasti ir vaikai

Įsivaizduokite vaiką, piešiantį paveikslėlį.

Miracles