Įžanginės kalbos
Bausmės pakeitimo šalininko teiginys
Dievas yra visiškai teisingas. Nuodėmė pažeidžia Jo šventumą ir įstatymą. Teisingumas reikalauja bausmės. Kadangi žmonės negali sumokėti bausmės, Kristus ją prisiėmė vietoj jų. Jo mirtis patenkina dieviškąjį teisingumą, todėl Dievas gali atleisti nepakenkdamas teisumui.
Mano pozicija
Dievas nėra sužeistas nuodėmės – žmonės yra. Nuodėmė yra atskyrimas nuo gyvybės šaltinio, o mirtis yra natūralus jos rezultatas, o ne Dievo skirta bausmė. Kristus nemiršta tam, kad pakeistų Dievo požiūrį, bet tam, kad išgelbėtų žmoniją nuo savęs sunaikinimo ir atskleistų kelią atgal į gyvenimą: gailestingumą, nuolankumą ir priklausomybę nuo Dievo.
1 raundas: Nuodėmės prigimtis
Teiginys
Nuodėmė yra nusikaltimas Dievo šventumui. Kadangi Dievas yra aukščiausia būtybė, nuodėmė yra be galo rimta ir turi būti baudžiama.
Paneigimas
Jei nuodėmė tikrai pakenktų Dievui, Dievas būtų sumenkintas žmogaus veiksmų, kurie prieštarauja dieviškajam tobulumui. Nuodėmė kenkia kūriniams, o ne Kūrėjui. Šventajame Rašte Dievas ne kartą vaizduojamas kaip nesužeistas, tačiau gedintis, o ne sužeistas. Nuodėmė yra rimta, nes ji naikina žmones, o ne todėl, kad kenkia Dievo garbei.
2 etapas: „Nuodėmės atlygis yra mirtis“
Teiginys
Romiečiams 6:23 įrodo, kad mirtis yra bausmė, kurią Dievas skiria už nuodėmę.
Paneigimas
„Atlygis“ apibūdina rezultatą, o ne nuosprendį. Nuodai „moka“ mirtį be teisėjo. Atsiskyrimas nuo gyvenimo natūraliai sukelia mirtį. Ezechielis neaprašo Dievo, vykdančio sielų mirties bausmę, bet nurodo dvasinį dėsnį: nuodėmė savyje neša mirtį.
3 etapas: Teisingumas ir atleidimas
Teiginys
Be bausmės atleidimas būtų neteisingas. Teisingumas reikalauja pasitenkinimo.
Paneigimas
Tai daro prielaidą, kad teisingumas yra atpildas, o ne atkūrimas. Jėzus aiškiai atmeta šią sistemą:
„Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.“
Teisingumas Dieve yra tai, kas sulaužyta, gydyti, o ne balansuoti sąskaitų sąrašą. Atleidimas, kuris atkuria, nėra neteisingas – jis yra dieviškas.
4 etapas: Kryžius – kodėl Jėzus mirė?
Teiginys
Jėzus mirė, kad prisiimtų Dievo rūstybę ir sumokėtų nusidėjėlių pelnytą bausmę.
Paneigimas
Evangelijos vaizduoja žmones kaip budelius, o ne Dievą. Jėzus atleidžia būdamas nužudytas, atskleisdamas tikrąjį smurto šaltinį. Kryžius atskleidžia žmogaus savęs sunaikinimą ir Dievo atsisakymą atkeršyti. Niekas Jėzaus žodžiuose nerodo, kad Dievui reikėjo nuolaidžiavimo.
5 etapas: Auka
Teiginys
Atleidimui reikalinga kraujo auka.
Paneigimas
Dievas ne kartą neigia, kad jam reikia aukos. Auka skirta žmogaus transformacijai, o ne dieviškai būtinybei. Jei Dievui reikia kraujo, kad atleistų, gailestingumas nebėra gailestingumas, o sandoris. Dievas, kuriam reikia sumokėti, nėra Tėvas, kurį apreiškia Jėzus.
6 etapas: Atgaila
Teiginys
Atgaila yra kaltės pripažinimas, todėl taikomas Kristaus mokėjimas.
Paneigimas
Atgaila nėra teisinis pripažinimas, o egzistencinis atsivertimas. Pasakymas „atleisk man“ netapdamas gailestingu nieko neduoda. Štai kodėl atleidimas yra susijęs su atleidimu kitiems: ne kaip Dievo nustatyta sąlyga, o todėl, kad gailestingumas yra suderinamumo su Dievu būsena.
7 etapas: Sūnus palaidūnas
Teiginys
Palyginimas daro prielaidą apie neišsakytą Kristaus sumokėjimą.
Paneigimas
Tėvas nereikalauja nieko – jokio mokėjimo, jokios bausmės, jokio paaiškinimo. Sūnus atkuriamas dar nebaigęs išpažinti nuodėmių. Palyginimas visiškai sugriauna baudžiamąją logiką. Atkūrimas įvyksta todėl, kad sūnus grįžta, o ne todėl, kad sumokama kaina.
8 etapas: Pragaras
Teiginys
Pragaras yra teisinga Dievo bausmė neatgailaujantiems nusidėjėliams.
Paneigimas
Pragaras yra galutinė pačių pasirinkto atsiskyrimo forma. Dievas leidžia žmonėms ir toliau atmesti gyvenimą. Dieviškasis „teismas“ įvardija realybę, o ne kerštą. Dievas nesunaikina nusidėjėlių; nusidėjėliai naikina save atsisakydami komunijos.
9 etapas: „Jėzus mirė už mūsų nuodėmes“
Teiginys
Ši frazė įrodo pakeitimą.
Paneigimas
„Dėl“ nereiškia „kad patenkintų Dievą“. Jėzus miršta dėl nuodėmės – nes nuodėmė veda žmones žudyti nekaltus. Jo mirtis atskleidžia tikrąją nuodėmės prigimtį ir atveria kelią atgal, atskleisdama Dievo nesmurtinį gailestingumą.
Išvados
Baudžiamojo pakeitimo šalininko pabaiga
Be baudžiamojo pakeitimo nuodėmė yra trivializuojama, o teisingumas atsisakomas.
Mano išvada
Nuodėmė nėra trivializuojama – ji atskleidžiama kaip mirtina. Teisingumas nėra atsisakomas – jis įvykdomas kaip atkūrimas. Dievui niekada nereikėjo susitaikyti su žmonija. Žmonijai reikėjo susitaikyti su gyvenimu. Kryžius nepakeičia Dievo; jis mus demaskuoja.
Vienos sakinio santrauka greitam debatui
Baudžiamasis pakeitimas sako, kad Dievui reikėjo mirties, kad atleistų.
Jėzus atskleidžia, kad žmonės sukelia mirtį, nes atmeta gailestingumą – o Dievas vis tiek atleidžia.