Visi užfiksuoti atvejai, kai Naujajame Testamente girdimas Tėvo balsas arba jis tiesiogiai cituojamas

Čia pateikiami visi užfiksuoti atvejai, kai Naujajame Testamente girdimas Tėvo balsas arba jis tiesiogiai cituojamas:

1. Jėzaus krikštas

Mato 3:17, Morkaus 1:11, Luko 3:22, Jono 1:32–34 (liudijo Jonas Krikštytojas)

„Ir štai, balsas iš dangaus tarė:
‚Šis yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.‘“ (Mt 3:17)

Tai pirmasis tiesioginis Tėvo žodis Evangelijose.
Tai dieviškasis sūnystės paskelbimas – atskleidimas, kas iš tiesų yra Jėzus – ištartas tuo metu, kai Logos pradeda savo viešąją misiją.

Reikšmė: Tėvas pristato savo Sūnų pasauliui, pažymėdamas perėjimą iš paslėpto į apreikštą gyvenimą.
Dvasia nusileidžia, Tėvas kalba, Sūnus stovi – tai visiškas dieviškosios bendrystės apsireiškimas.

2. Transfigūracija

Mato 17:5, Morkaus 9:7, Luko 9:35

„Jis dar kalbėjo, kai štai šviesus debesis juos apgaubė,
ir balsas iš debesies tarė:
„Šis yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi; klausykite jo.““ (Mt 17, 5)

Čia tas pats balsas pakartoja krikšto žodžius, bet priduria įsakymą: „Klausykite jo.“

Reikšmė: Tėvas vėl patvirtina Sūnaus autoritetą, tačiau dabar dėmesys perkeliamas nuo tapatybės į paklusnumą. Mokiniams pasakoma, kad klausyti Sūnaus reiškia klausyti paties Dievo.

Šis momentas taip pat primena Sinajų: debesis, balsas, baimė — tačiau dabar, vietoj per Mozę duoto Įstatymo, Pats Mylimas Sūnus yra gyvasis Įstatymas.

3. Balsas Jeruzalėje (prieš Kančią)

Jono 12:27–30

Jėzus tarė: „Dabar mano siela nerimauja. Ir ką man pasakyti?
„Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos“? Bet būtent dėl to aš ir atėjau į šią valandą.
Tėve, pašlovink savo vardą.“
Tada iš dangaus pasigirdo balsas:
„Aš jį pašlovinau ir vėl pašlovinsiu.“
Ten stovėjusi ir tai išgirdusi minia sakė, kad tai buvo griaustinis. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo.“
Jėzus atsakė: „Šis balsas nuskambėjo jūsų labui, o ne mano.“

Reikšmė: Tai paskutinė užfiksuota Tėvo tiesioginė kalba per Jėzaus žemiškąjį gyvenimą.
Ji patvirtina, kad Dievo, kurio svarbiausia savybė yra Gailestingumas, vardas bus galutinai pašlovintas dėl Jėzaus Prisikėlimo įvykio, įvykusio dieviškojo Perkėlimo veiksmo dėka. Savo ruožtu Jėzaus misija prie kryžiaus yra sąmoningas gailestingumo sampratos pašlovinimas, nes būdamas tikrasis šio pasaulio Viešpats, jis pasirinko gailestingumo kelią jame. 
Atkreipkite dėmesį, kad aplink stovintieji vos gali tai suvokti – jie girdi griaustinį. Tai atskleidžia, kaip dažnai dangaus kalba yra negirdima tiems, kurie nėra suderinti su ja.

4. Dangiškasis įžengimas į sostą (vizijos po Prisikėlimo)

Po prisikėlimo (ir prisiminkite, kad Dangus yra vieta, kurioje nėra laiko), Tėvo balso jau nebėra girdima tiesiogiai Žemėje, tačiau apaštalai užrašo Tėvo žodžius, ištartus Danguje Sūnui:

a. Psalmių 2 ir 110 citatos

Pakartotinai naudojamos Laiške hebrajams, Apaštalų darbuose ir Evangelijose kaip Tėvo žodžiai Sūnui:

• „Tu esi mano Sūnus; šiandien Aš tave pagimdžiau.“ (2 psalmė 2:7; cituojama Apaštalų darbuose 13:33; Hebrajams 1:5; Hebrajams 5:5)
• „Sėskis mano dešinėje, kol tavo priešus padarysiu tavo kojų pakojį.“ (Psalmė 110:1; cituojama Mt 22:44; Apaštalų darbų knyga 2:34–35; Hebr 1:13)

Naujojo Testamento autoriai tai traktuoja kaip Tėvo nuolatinę kalbą danguje sėdinčiam Sūnui.

Apibendrinamoji lentelė

Teologinė prasmė

Kiekvieną kartą, kai pasigirsta Tėvo balsas, tai žymi:

1. Sūnaus tapatybės apreiškimą,
2. Įgaliojimų perdavimą Sūnui,
3. Sūnaus misijos patvirtinimą.

Tai dieviškasis parašas svarbiausiuose etapuose – krikšto, apreiškimo, pašlovinimo metu.

Dievas nekalba apie save, nes šią užduotį Jis perdavė Sūnui, Dievo Žodžiui.