Pranašas Mahometas ﷺ pranašavo, kad kai Jėzus, Marijos sūnus, sugrįš laikų pabaigoje,
„jis sulaužys kryžių, nužudys kiaules, panaikins jizyah, ir turtas plūs, kol niekas jo nepriims; ir vienas nusilenkimas bus geriau nei pasaulis ir visa, kas jame yra.“
(Ṣaḥīḥ al-Bukhārī 3448; Ṣaḥīḥ Muslim 155)
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip keturi atskiri, nelabai logiškai susiję ženklai. Tačiau žiūrint per Jėzaus pirmosios misijos prizmę, jie sudaro nuoseklią veiksmų triadą, kuri kulminaciją pasiekia gausos atmosferoje.
1. Kryžiaus sulaužymas → Gausus gydymas
Hadise Jėzus „sulaužo kryžių“. Vietoj to, kad tai vertintume kaip polemiką prieš krikščionybę, galime tai laikyti jo sugrįžimu į savo vaidmenį kaip naštos nešėjo. Evangelijose gydymas yra gausus ir visiškas, o ne dalinis:
„Jėzus keliavo po visą Galilėją... gydydamas visokias ligas ir visokias negalias tarp žmonių.“ (Mato 4:23)
„Jis tuojau pat atgavo regėjimą ir sekė Jėzumi.“ (Morkaus 10:52)
„Sulaužyti kryžių“ – aukščiausią naštos simbolį – reiškia paskelbti, kad kančia ir vargas nebeapibrėžia žmogaus likimo, nes jo akivaizdoje sveikata ir pilnatvė liejasi per kraštus.
2. Kiaulių nužudymas → gausus išsilaisvinimas nuo blogio
Hadise sakoma, kad Jėzus „nužudys kiaules“. Evangelijose kiaulės minimos vieną kartą – kai Jėzus į kiaulių bandą paleidžia demonų legioną, ir jos žūva:
„Jis jam tarė: „Išeik iš šio žmogaus, nešvarus dvasia!“ ... Jis jiems leido, ir nešvaros dvasios išėjo ir įėjo į kiaules. Banda ... nubėgo nuo stačio kranto į ežerą ir nuskendo.“ (Morkaus 5:8, 13)
Čia „nužudytos kiaulės“ tampa gausaus egzorcizmo simboliu. Nė vienas demonas, kad ir kiek jų būtų, nelieka kankinti. Jėzaus antrasis atėjimas tęsia jo pirmąją misiją: gausų išsilaisvinimą nuo blogio jėgų.
3. Jizyah panaikinimas → Gausus aprūpinimas
Toliau hadisas sako, kad Jėzus „panaikins jizyah“ (mokestį, kuriuo apmokestinami ne musulmonai). Vietoj to, kad tai vertintume kaip paprastą teisinę reformą, tai galima susieti su Jėzaus stebuklais, kai materialių išteklių buvo tiek gausu, kad pats apmokestinimas atrodė absurdiškas:
„Paėmę penkis duonos kepalus ir dvi žuvis... jie visi valgė ir pasisotino, o mokiniai surinko dvylika krepšelių trupinių.“ (Mato 14:19–20)
„Eik prie ežero ir užmesk tinklą. Paimk pirmąją sugautą žuvį, atidaryk jos burną ir rasi keturių drachmų monetą. Paimk ją ir atiduok jiems už mano ir tavo mokestį.“ (Mato 17:27)
Tiek maitindamas, tiek iš žuvies paimdamas monetą, Jėzus pašiepia patį trūkumo nerimą. Jei turtas teka kaip smėlis, mokesčiai tampa nereikšmingi. „Jizyah panaikinimas“ atspindi jo pirmosios misijos gausą.
4. Kulminacinis teiginys: turtas liejasi, kol tampa bevertis
Galiausiai hadisas pasiekia kulminaciją: „Turtas liejasi, kol niekas jo nepriima.“ Tai nėra naujas teiginys, bet ankstesnių trijų apibendrinimas. Tas, kuris gausiai gydė, gausiai išlaisvino ir gausiai aprūpino, dabar viešpatauja amžiuje, kai materialus turtas praranda visą vertę, palyginti su atsidavimu:
„Nesikraukite sau turtų žemėje... Bet kraukite sau turtus danguje... Nes ten, kur yra jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis.“ (Mato 6:19–21)
Hadisas baigiamas tuo pačiu principu: „Vienas nusilenkimas bus geriau už pasaulį ir viską, kas jame yra.“
Išvada
Žvelgiant per šį prizmę, hadisas pateikia ne keturis nesusijusius ženklus, bet nuoseklų Jėzaus gausaus tarnavimo atnaujinimo portretą:
Sulaužytas kryžius → gausus gydymas.
Nužudyti kiaulės → gausus išlaisvinimas.
Panaikinta jizya → gausus aprūpinimas.
Turtų perteklius → gausos atmosfera, kurioje tik garbinimas turi tikrąją vertę.